- veizinėti
- veizinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ iter. dem. veizėti: 1. NdŽ Ko čia veizinė́ji?! KlvrŽ. Ejo [archeologai] veizinė́dami, kasiojo ir į krepšius pylė DūnŽ. Važiavo veizinė́dami i rado Pj. Eina veizinė́dami žmonys trobas Krš. | refl.: Taisinėjas, veizinė́jas, taip tvarkos [senutė] Krš. Motina įslenka i veizinė́jas, kiša nosę į katilus Krš. ║ tr. skaidinėti, vartinėti: Moksliškas kningas aš tik veizinė́ju – nebskaitau Pln. 2. Krapštinėjo, veizinė́jo – i nebšneka ta radija DūnŽ. Žiūrinėjo rankas, kojas čiupinėjo, grabą veizinėjo Žem. \ veizinėti; apveizinėti; pasiveizinėti; perveizinėti; priveizinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.